Detalių nusidėvėjimas: kada galima tikėtis išskaičiavimo?
Jeigu nukentėjusioji transporto priemonė remontuojama ir sugadintos dėvėtos detalės, agregatai bei kiti reikmenys keičiami naujomis, originaliomis, gamyklos gamintojo detalėmis, tai draudimo bendrovei, skaičiuojant išmoką, išskaičiuojamas* ir detalių nusidėvėjimas.
Detalių nusidėvėjimas išskaičiuojamas*: jeigu remontuojama transporto priemonė apdrausta KASKO draudimu ir sutartyje nurodyta „Remontas be nusidėvėjimo“, tuo atveju nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
Detalių, kurias paveikia natūralus nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis yra proporcingas transporto priemonės ridai ir amžiui. Detalių nusidėvėjimo laipsnis nustatomas, atsižvelgiant į Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją, kurioje pateikta detalių nusidėvėjimo lentelė, priklausomai nuo automobilio paskirties, amžiaus ir variklio kubatūros.
Kada detales reikia keisti, o kada galima remontuoti?
Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje visa tai yra apibrėžta. Apgadintos kėbulo dalys keičiamos naujomis (iš dalies ar visiškai) šiais atvejais:
- Kai išlaidos kėbulo dalies atstatymui yra didesnės už išlaidas jos keitimui;
2. Kai kėbulo dalis yra labai apgadinta ir jos neįmanoma atstatyti;
3. Kai siekiant atstatyti dalį ją reikia atkirsti nuo kitų kėbulo dalių;
4. Kai reikia atkirsti dalį, kad būtų galima atstatyti kitas kėbulo dalis.
Ar visoms automobilio detalėms taikomas vienodas nusidėvėjimo skaičiavimas?
Kadangi įvairios automobilio dalys dėvisi nevienodai, todėl ir nusidėvėjimas skaičiuojamas skirtingai.
Dalių pagal dėvėjimosi pobūdį klasifikavimas:
I grupė – dalys, kurių praktiškai neveikia natūralus nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis (pvz., nematomi (paslėpti) salono ir bagažinės apdailos bei tvirtinimo elementai ir kt.);
II grupė – dalys, kurias nedaug paveikia natūralus nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis arba kurioms šį nusidėvėjimą ar poveikį nustatyti sudėtinga (pvz., galiniai ir šoniniai stiklai, korpusinės detalės, įrengti salone ir bagažinėje elektros įrangos elementai ir kt.);
III grupė – dalys, kurias paveikia natūralus nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis proporcingas transporto priemonės ridai ir senumui (pvz., matomi salono ir bagažinės elementai, visos kėbulo ir išorinės apdailos dalys, apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai, ne salone ir ne bagažinėje įrengti funkciniai elementai, priekinis stiklas, hidraulinės ir pneumatinės pavarų elementai, reduktoriai, važiuoklės elementai, variklis ir kt.);
IV grupė – dalys, kurių nuvertėjimo procentas gali būti nustatytas pagal jų nusidėvėjimo laipsnį (pvz., padangos).